Laiškas Europai

„Prieš prasidedant rinkimų kampanijai ir su jasusijusiems debatams, norėjau, kad mano balsas būtų išgirstas – ne tam, kadįsitraukčiau į politiką, o tam, kad prisidėčiau prie sprendimo dėl tinkamospolitikos priėmimo.“

Likus vos kelioms savaitėms iki Europos Parlamentorinkimų, šiame dokumente raginama sutelkti Europos jėgas, kad bendrai pavyktųsėkmingai pereiti prie automobilių pramonės energetikos. Tačiau taip pat,plėtojant tarpsektorinį bendradarbiavimą ir vadovaujant didelio masto viešojoir privataus sektorių projektams, šį precedento neturinčių permainų laikotarpįpaversti Europos pramonės atsinaujinimo tramplinu. „Airbus“ yra pavyzdys to,ką gali Europa. Stiprindami bendradarbiavimo iniciatyvas, mes padėsime savopramonei atsigauti.“

Šis laiškas Europai yra ne tik prašymas, bet irveiksmų planas.

Luca de Meo išdėsto savo diagnozę, primindamasautomobilių sektoriaus svarbą ne tik ekonomikai, bet ir Europos gyvenimo būdui,kuris šiandien susiduria su nesubalansuota konkurencija: „Amerikiečiaiskatina, kinai planuoja, europiečiai reguliuoja“.

Jis pateikia septynias rekomendacijas ir aštuoniaspriemones, kaip sukurti tikrą, konkurencingą ir anglies dioksido išmetimąmažinančią Europos pramonės politiką: „Europa turi išrasti hibridinį modelį“,pavyzdžiui, „Į automobilių pramonės dekarbonizacijos strategiją įtrauktume200 didžiausių Europos miestų“, įsteigti „pramonės „Čempionų lygą“ kuriojebūtų apdovanojami pertvarkai įsipareigoję dalyviai, ir sukurti „žaliąsiasekonomines zonas“, kuriose būtų sutelktos investicijos ir subsidijosenergetikos pertvarkai.

„Renault“ grupės generalinis direktorius taip patsiūlo pradėti dešimt didelių Europos projektų strateginėse srityse, kurios toligražu neapsiriboja vien tik automobilių sektoriumi: žinoma, skatinti mažuseuropietiškus automobilius, bet taip pat iš esmės keisti vežimo paskutineatkarpa sistemą, plėtoti įkrovimo infrastruktūrą ir V2G technologiją, didintiEuropos konkurencingumą puslaidininkių srityje ir t. t.

Įsitikinęs, kad „ekologinė pertvarka yra komandinissportas“ ir kad „Europos automobilių pramonė gali greitai tapti žemynuikylančių iššūkių sprendimu“, Luca de Meo laiške Europai ragina politiniųsprendimų priėmėjus, miestų tarybų narius, Europos piliečius, nevyriausybinesorganizacijas ir energetikos, programinės įrangos bei skaitmeninio sektoriaus dalyviussusitelkti ir dirbti kartu, kad Europoje būtų sukurta nauja judumo ekosistema.

LaiškasEuropai: pagrindiniaiskaičiai

Luca de Meo laišku Europai siekiamabendrų veiksmų, kuriais būtų sprendžiamas vienas aktualiausių Europosautomobilių pramonės iššūkių. Šiam uždaviniui įgyvendinti, kaip jis paprastaisako, „turime būti teisingi, bet ne tik pagal savo tiesą“. Laiškeišdėstyta diagnozė yra pagrįsta tvirtais faktais, kad būtų pateiktos konkrečiosrekomendacijos, paremtos aiškiu požiūriu į dabartinę padėtį. Toliau pateikiamekeletą pagrindinių faktų, kurie išsamiau išdėstyti laiške Europai.

1.

Indėlis į visuomenę irekonomiką

· Europoje dirba 13 mln. žmonių

· 7 % visos Europos darbo jėgos

· 102 mlrd. eurų prekybos perteklius išEuropos į kitas pasaulio šalis (lygus Prancūzijos prekybos deficitui)

· 17 % visų Europos išlaidų moksliniamstyrimams ir plėtrai (įskaitant viešąjį sektorių)

2.Iššūkiai Europos automobilių pramonės lyderystei

Persikėlimas į Aziją

· ~4 % Europos elektrinių transportopriemonių pardavimų sudaro Kinijos prekių ženklai

· 2023 m. 35 proc. visame pasaulyjeeksportuojamų elektromobilių bus kiniški

· 6-7 tūkst. eurų Kinijos C segmentoautomobilių sąnaudų pranašumas (25 proc. visos kainos)

· 1,5–2 metų kūrimo ciklas Kinijoje,palyginti su 3–5 metais Europoje

Elektrifikavimoiššūkis

· x2 potencialios verslo apimtys,susijusios su elektra varomomis transporto priemonėmis: 200 mlrd. eurų vertėsgalimybė „Renault“ geografinėje aprėptyje

· iki 2030 m. 55 proc. elektromobiliųpardavimų iš elektromobilių (palyginti su 8 proc. dabar)

· 252 mlrd. eurų, kuriuos Europosautomobilių gamintojai įsipareigojo skirti 2022–24 m., kad iki 2035 m. Europojebūtų pasiektas nulinis grynasis anglies dioksido kiekis

· 25 mln. darbo vietų, kurias paveiksskaitmeninės ir aplinkosaugos permainos, iš jų 500 tūkst. darbo vietų su vidausdegimo varikliais susijusiame sektoriuje ir 120 tūkst. darbo vietų, kuriasreikės sukurti

Europosreguliavimo paradoksas

· Kasmet Europoje nustatoma 8–10 naujųreglamentų

· Vidutiniškai 60 proc. sunkesniautomobiliai šiandien, palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų

· 50 proc. didesnės transporto priemoniųkainos nei prieš 20 metų

· 40 proc. darbo vietų Prancūzijojeprarandama dėl gamybos perkėlimo (40 proc. didesnės darbo užmokesčio sąnaudosEuropoje, palyginti su Kinija)

· ~x2 vidutinio automobilių parko amžius(12 metų šiandien, palyginti su 7 metais anksčiau)

· Iki 25 proc. mokslinių tyrimų ir plėtrosišteklių skiriama reguliavimo įgyvendinimui tirti

Skirtingi reguliavimomodeliai

· 110–160 mlrd. eurų Kinijos gamybossubsidijų iki 2022 m.

· 40 mlrd. eurų žaliosios gamybos mokesčiųlengvatų JAV iš Infliacijos mažinimo įstatymo