„Renault 5 Turbo” – 30 metu

Pirmasis „Renault 5 Turbo” automobilis buvo pagamintas „Renault” gamykloje Dieppe 1980 m. gegužę. Vienu iš favoritu lenktyniu trasose tapusiam modeliui šiemet sukako 30 metu.  

Ideja gaminti lenktyninę „Renault 5” versiją kilo iš kart po šio modelio debiuto  
1972 m. sausi. Didžiausiu „Renault” sportiniu modeliu pasiekimu tuo metu buvo „Renault Alpine A110”. Visgi „93-AG Renault Alpine”, nepaisant savo kai kuriu pasiekimu sporte, didžiuoju

laimetoju netapo.

Projekto Nr. 822 istorija, kurios rezultatu tapo „Renault 5 Turbo”, prasidejo
1976 m. gegužę, kai „Renault” pletros direktoriaus pavaduotojas Jean Terramorsi ir jo asistentas Henri Lherm pamate Marc Deschamps sukurtą naujo automobilio eskizą. Diskusijose apie ši projektą jie naudojo žodi turbo, kuris veliau tapo bendriniu. „Renault Formules 1” automobilio kurimas jau buvo gerokai pasistumejęs - Jean-Pierre Jabouille vykde A500 bandymus Clermont Ferrand lenktyniu trasoje. Terramorsi apibreže preliminarias naujo modelio gaires: bent 150 AG variklis, mase ne daugiau 830 kg. Projektą Nr. 822  patvirtino „Renault grupes” valdyba ir "Renault Sport” vadovas Gerard Larousse.
 
Po Terramorsi mirties 1976 m. rugpjuti, projektą Nr. 822 tęse inžinieriai Michel Tetu ir Bernard Dudot. Pirmąji prototipą surinko automobiliu kebulu gamintojas Heuliez. 1977 m. liepos men. antrąją prototipo versiją realizavo Deschamps ir Marcello Gandini su Carrozzeria Bertone Grugliasco. „Renault 5” kebulas buvo sustiprinta ir padidintas. Variklio aušinimo oro isiurbimo angos buvo imontuotos už statramsčio. Siekiant sumažinti automobilio masę, durys, galinis liukas ir stogas buvo pagaminti iš aliuminio, o sparnai - iš plastiko. Korpuso plotis buvo padidintas iki 1,75 m. Penkiu pavaru greičiu deže paimta iš 16 TX. Ventiliuojami diskai - iš A310. Marion Villain sukurtas modelio interjero dizainas pasižymejo sportiniu, futuristiniu stiliumi ir

atspindejo aukštuju technologiju dvasią.

                                                                     
Prototipas buvo išbandytas su keliu tipu varikliais. Vienas ju - V-6 Alpine. Perspektyviausiu buvo ivertintas 1397 cm/93 AG variklis iš Cleon serijos. Vožtuvai, alkuninio veleno ir tepimo sistemos buvo pakeistos. Amerikos kompanija „Garrett“ pateike T03 turbokompresoriu, kuris generavo 0,86 baru slegi. Dvieju bareliu karbiuratorius „Weber“ buvo pakeistas mechanine „Bosch K-Jetronic“ ipurškimo sistema. „Renault 5 Turbo” variklis sieke 160 AG. Važiuojant dideliu greičiu, degalu sąnaudos viršijo 20 litru 100 kilometru, todel buvo imontuotas 92 litru talpos kuro bakas. Ant aliuminio ratlankiu buvo montuojamos „Michelin“ padangos: TRX 195/55 HR 340 (p) ir 220/55 VR 364 (t). Eksploatuojamo automobilio mase sieke 970 kg.

1978 m. kovo 9-10 d. nakti buvo atlikti pirmieji bandymai „Arques-la-Bataille“ lenktyniu trasoje netoli Dieppe. Tarp keliolikos svečiu renginyje dalyvavo ir Gerard Larousse bei Bernard Hanon, veliau tapęs kompanijos generaliniu direktoriumi. Bandymu rezultatai buvo puikus: „Renault 5 Turbo” pasieke 205 km/h ir nuvažiavo 1 km per 28 sekundžiu po starto. Automobilis  pasieke 100 km/h greiti vos per 7,5 s.

1978 m. spalio 4 d. antrasis prototipas buvo eksponuojamas Paryžiaus automobiliu parodoje. Po keliu menesiu, transporto priemone numeriu 822/03 buvo pristatyta "Giro d'Italia". 1980 m. gegužę pirmosios penkios „Renault 5 Turbo” nuvažiavo nuo „Renault” sportiniu automobiliu surinkimo linijos Dieppe.

Iki 1980 m. pabaigos buvo surinkti 804 automobiliai. Juos pardavinejo „Renault" dileriai, pirko Europos lenktyniu komandos. Pirmieji automobiliai buvo melynos Olympe arba Grenade spalvos, veliau - taip pat ir juodos, perlamutrines baltos, sidabro. Interjere dominavo sportinis, o ne prabangos stilius. Inžinieriai atsisake vidaus ir variklio garso izoliacijos, todel triukšmo lygis

sieke iki 90 decibelu.

Vairuoti ši galiniais ratais varomą, 180-270 AG automobili reikejo moketi. Automobilio greitis sieke 170-225 km/h. Jau pirmos lenktynes, kuriose dalyvavo šis automobilis, buvo sekmingos. 1980 m. lapkričio men. Jean Ragnotti ir Jean-Marc Andrejus komanda užeme antrąją vietą Criterium de Cevennes Mountain ralyje. Nuo tada rezultatai tik gerejo. 1981 m. sausi Ragnotti stovejo ant aukščiausios pakylos Monte Carlo ralyje. Po metu laimejo „Tour de Corse”. 1980 „Renault 5 Turbo”, sertifikuotas kaip 2 grupes automobilis, pateko i grupę B. Renault pristate „5 Turbo Maxi” su 350 AG varikliu. 1985 m. gegužes 4 d. Ragnotti ir Thimonier stovejo ant „Tour de Corse” laimetoju pakylos. Po keliu menesiu Touren ir Neyron triumfavo „Cevennes” lenktynese. M. kovo 1986 m., Mouthinio ir Fortes laimejo „Rally de Portugal”.

1982 m. spali Paryžiaus automobiliu parodoje „Renault" pristate „Renault 5 Turbo 2”
(1983-1985). Automobilio mechanizmu esme nepakito. Aliuminio dalys, kurias buvo brangu gaminti, buvo pakeistos plienu. Imontuotas mažesnis degalu bakas, veliuru padengtos naujos sedynes. Buvo galima pasirinkti norimą audio sistemą, elektra valdomus langus, automobilio spalvą.

„Renault" dileriai pirkejams siule variklius, kuriu galia sieke 180-250 AG. „Renault 5 Turbo” ir „Turbo 2” buvo gaminami iki 1986 m. balandžio. Per šešerius metus pagaminta 1820 „Renault Turbo” ir 3167 „Turbo 2” automobiliu. 20-ies egzemplioriu „5 Renault Maxi Power” varikliai sieke 350 AG. Kartu su antrosios kartos „5 Renault Turbo”, buvo pristatytas ir „5 GT Turbo” su priekyje montuojamu 115 AG varikliu, veliau variklio galia padidinta iki 120 AG. „Renault 5 GT Turbo” buvo gaminamas iki 1991 metu. Ji pakeite „Clio 16 V”, garsausis „Clio Maxi” ir „Clio V6”.